Lietuvos fotografijos istorija

This book is about the power of photography and the network it formed in everyday life and art of Lithuania in 1969–1989.

The monograph reveals how a specific usage of the medium – art photography – emerged in Lithuania in the 1960s-1980s. It examines the way in which photography became established as a new artistic medium; identifies the dominant types of subject matter that existed at that time and provides reasons for their popularity, and examines the nature of the interaction between art photographers’ individual intentions and collective Socialist Realism principles. The monograph also looks at the factors that enabled the photography institution (the LSSR Society of Art Photography) to become a highly efficient laboratory for the production and distribution of images; an institution which was well-known throughout the Soviet Union, as well as th West.

Read the rest of this entry »

Vasario 23-26 d. vykstančioje Knygų mugėje galite ne tik pavartyti visas išleistas Fotografijos istorijos serijos knygas, bet ir sudalyvauti diskusijoje vasario 24 d. penktadienį 19.00 val. konferencijų salėje 3.2.

Margaritos Matulytės knygos „Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu“ ir
Vytauto Michelkevičiaus knygos „LTSR fotografijos meno draugija – vaizdų
gamybos tinklas“ pristatymas ir diskusija.

Dalyvauja autoriai,  Skaidra Trilupaitytė, Nerijus Milerius, Vilius Ivanauskas. Moderuoja Agnė Narušytė.

Vilniaus dailės akademijos leidykla

Trečiadienį (sausio 18 d.) 18.00 val. kviečiame į Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro („Titanikas“, Maironio g. 3, Vilnius) auditoriją 112 (pirmame aukšte) prie vyno taurės susipažinti, pavartyti ir padiskutuoti apie ką tik pasirodžiusią Lietuvos fotografijos meno istorijos versiją.

Gausiai iliustruotoje Vytauto Michelkevičiaus studijoje (daugiau kaip 120 archyvinių žinomų ir netikėtų fotografijų bei plakatų) pasakojama kaip LTSR fotografijos meno draugija 1969-1989 m. suformavo stiprų ir sėkmingai veikiantį vaizdų gamybos ir sklaidos tinklą.

Pristatyme ir diskusijoje dalyvauja projekto bendradarbiai Agnė Narušytė, Margarita Matulytė, Tomas Pabedinskas, taip pat filosofas Kęstas Kirtiklis, knygos dailininkas Tomas Mrazauskas bei visi atvykę ir prisijungę.

Rodysime trumpą Algimanto Kunčiaus kinofilmą iš Fotografijos meno draugijos gyvenimo 1982 metais.

Monografijoje atskleidžiama, kaip XX a. 7–9 dešimtmečiuose Lietuvoje susiklostė specifinis medijos naudojimo būdas – fotomenas. Tyrinėjama, kaip fotografija tapo naująja medija mene, kokios ir kodėl fotografijų temos buvo populiariausios, kaip individualios fotomenininkų intencijos sąveikavo su kolektyvinėmis socrealizmo nuostatomis ir kaip fotografijos institucija tapo sėkminga vaizdų gamybos bei sklaidos laboratorija, žinoma visoje Sovietų Sąjungoje ir Vakaruose.

Knygos ištraukas galite pavartyti čia http://fotografijosistorijos.lt/?p=124

Fotografijų ir iliustracijų autoriams bei knygos bendradarbiams bus dalinamos monografijos.

Vytauto Michelkevičiaus monografija yra iš Vilniaus dailės akademijos leidyklos leidinių serijos apie fotografijos istoriją. Šioje serijoje buvo išleista Tomo Pabedinsko, Margaritos Matulytės ir Agnės Narušytės monografijos. Daugiau apie jas www.fotografijosistorijos.lt. Fotografijos tyrimų projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba ir Kultūros rėmimo fondas.

Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus dailės akademija maloniai kviečia Jus į dr. Margaritos Matulytės monografijos “Nihil obstat: Lietuvos fotografija sovietmečiu” pristatymą 2012 m. sausio 12 d., ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4)

D a l y v a u j a : Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, fotografijos istorikė dr. Margarita Matulytė, menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė, istorikas dr. Arūnas Streikus, fotomenininkas Antanas Sutkus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis, knygos dailininkas Tomas Mrazauskas.

G r o j a : M. K. Čiurlionio kvartetas.
KVIETIMAS (PDF)

Informacija tel. (8–5) 262 80 30 www.ldm.lt; www.muziejai.lt

Tomas Pabedinskas rašo 7 meno dienose Naujos istorijos: kaip aprašyti fotografijos dabartį?

Monografijoje pateikiama nuosekli Lietuvos fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, kurioje sovietizavimas akcentuojamas kaip esminis, labiausiai stilistinės raiškos sanklodą nulemiantis, taip pat fotografijos sklaidą ir vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantis veiksnys. (PDF ištraukos)

Sena ir patikimai veikianti bažnytinės cenzūros formulė nihil obstat atspindi ir socializmo doktrinos fotografijoje diegimo pobūdį – gali viešai reikštis, jeigu paisai partijos apibrėžtų dogmų, jeigu tavo idėjos yra politiškai sąmoningos ir sutampa su partijos tikslais, jeigu tavo veiksmai adekvatūs socialistinei gyvensenai ir padeda partijai įgyvendinti savo planus. Sovietinė fotografija turėjo ne pasyviai reprodukuoti esamą realybę, o sukurti simbolinių verčių tikrovę – mitologizuotą pasakojimą apie tai, kas yra sovietinis žmogus, kokios jo vertybės ir kaip pagal jas darniai funkcionuoja visa socialinė sistema. Read the rest of this entry »

Tai knyga apie fotografijos galią ir jos suformuotą tinklą kasdienybėje bei mene 1969–1989 m. Lietuvoje (ištraukos PDF).

Monografijoje atskleidžiama, kaip XX a. 7–9 dešimtmečiuose Lietuvoje susiklostė specifinis medijos naudojimo būdas – fotomenas. Tyrinėjama, kaip fotografija tapo naująja medija mene, kokios ir kodėl fotografijų temos buvo populiariausios, kaip individualios fotomenininkų intencijos sąveikavo su kolektyvinėmis socrealizmo nuostatomis ir kaip fotografijos institucija tapo sėkminga vaizdų gamybos bei sklaidos laboratorija, žinoma visoje Sovietų Sąjungoje ir Vakaruose.

LTSR fotografijos meno draugija čia traktuojama kaip laboratorija, konstravusi menines fotografijas ir jų vertinimo kriterijus. Analizei taikant veikėjo-tinklo teoriją, atskleidžiama, kaip darni organizacijos, technologijų, fotomenininkų, idėjų, temų ir taisyklių sąveika suformavo vientisą fotomeno stilių, vadinamą Lietuvos fotografijos mokykla. Holistinis požiūris leidžia suprasti, kodėl iki šiol fotomenas yra sklaidus ir kaip fotografas, laviruodamas tarp pozicijos ir opozicijos, galėjo tapti populiarus.

Ši knyga – tai ne tik pasakojimas apie tai, kaip sovietmečiu buvo galima tapti menininku ir žinomu fotografu, kas vyko kasdienybės medijų kultūroje, bet ir įtraukianti nerodytų archyvinių ir žinomų meninių fotografijų bei jų parodų plakatų ekspozicija.Knyga sudomins menotyrininkus, medijų ir komunikacijos teoretikus, filosofus, sociologus, sovietologus, istorikus, fotografus, menininkus bei visus besidominčius fotografija, meno ir medijų raida Lietuvoje.

Knygą galite įsigyti internete www.artbooks.lt ir daugomoje knygynų.

2011 m. rugsėjo 12 ̶ 16 dienomis vyks jau 34-asis fotomenininkų seminaras Nidoje, kurio idėja – fotografų susitikimai.

Pirmadienį (09.12) 13 val. Agnė Narušytė ir kiti projekto mokslininkai skaitys paskaitą “Fotografijos istorijos”
Po paskaitos vyks diskusija

Visa programa

Agnė Narušytė pristato dalį tyrimo apie Lietuvos fotografijos istoriją akademinių studijų savaitėje “Baltos lankos 2011″ Druskininkuose pirmąjį liepos savaitgalį. Ji skaitys pranešimą “Lietuvos fotografija: dabarties istorija”. Visą renginio programą rasite čia

Interviu “Tomas Pabedinskas. Fotografijos centre – žmogus” publikuotas Nemune ir perpublikuotas Bernardinai.lt 2011 kovo 14 d.